Priverstinė pertrauka baigta – Klaudija grįžta kovoti
13 mėnesių. Tiek laiko dėl pasaulį sukausčiusios koronaviruso pandemijos be varžybų teko praleisti geriausiai Lietuvos taekwondo kovotojai Klaudijai Tvaronavičiūtei.
Po pirmos tokios ilgos pertraukos sportininkė šį savaitgalį pagaliau stos į kovą – dalyvaus Bulgarijos sostinėje Sofijoje surengtame G-1 kategorijos turnyre „Ramus Sofia Open“.
Jame dalyvaus didžiulis būrys tikrų kovų išsiilgusių sportininkų – net 694. Nuožmi kova nusimato ir Klaudijos svorio kategorijoje – dėl medalių varžysis 28 sportininkės.
Apsispręsti buvo sunku
Moterų rinktinės lyderė sugrįžta kitokia: per šiuos metus pradėjo studijuoti, pakeitė trenerį ir sporto klubą, be to, galutinai perėjo į aukštesnę svorio kategoriją.
„Metai buvo įdomūs, įvyko labai daug permainų, – prieš kelionę kalbėjo K.Tvaronavičiūtė. – Teko pratintis prie kitokio ritmo, nes baigusi gimnaziją buvau nutarusi vien sportuoti, o studijas atidėti.“
Pradėjus studijuoti Kaune, sportininkei teko priverstinai palikti gimtąjį miestą – mokytis viename, o sportuoti kitame didmiestyje buvo neįmanoma.
„Apsispręsti buvo tikrai sunku, bet teko žengti šį žingsnį“, – apie apsisprendimą kraustytis gyventi į Kauną pasakojo Klaudija.
Pasirinko naują trenerį
Šiaulietei teko rinktis ir kitą sporto klubą, nes studijuoti Kaune ir važinėti sportuoti į Šiaulius buvo neįmanoma. Dėl šios priežasties kovotojai skaudama širdimi teko atsisveikinti su nuo vaikystės treniravusiu treneriu Romualdu Montvidu.
Dabar Klaudiją treniruoja Kauno sporto mokyklos „Gaja“ treneris Aurimas Masys. Tame pačiame klube sportuoja ir kita Lietuvos rinktinės narė Gerda Gaižauskaitė, kuri tapo treniruočių partnere.
„Dirbame jau pusmetį, įspūdžiai geri. Juk sportininkas kažką pasiima iš kiekvieno trenerio, nes jie skirtingi – turi savą filosofiją, požiūrį į naujoves,“ – įspūdžiais dalijosi kovotoja.
Būtina įgyti profesiją
Kaune nuo rudens sportuojanti Klaudija neslėpė maniusi, kad bus sunkiau suderinti studijas ir profesionalų sportą: „Per pandemiją daug paskaitų vyksta nuotoliniu būdu, todėl spėju visur. Aišku, kai prisidės varžybos, gyvenimas taps kitoks.“
Sportininkė pripažino, kad baigus gimnaziją vien sportuoti buvo gerokai lengviau. „Taip, labai patogu, kai galima 100 proc. atsiduoti sportui, niekuo nesirūpinti. Tačiau sportininko planus gali sugriauti vienintelė trauma, todėl reikia įgyti profesiją, pasirūpinti ateitimi“, – kalbėjo Lietuvos moterų rinktinės lyderė.
Kovotoja pripažino, kad pradėjus studijuoti vėl reikėjo laiko įprasti prie pasikeitusio dienos ritmo.
Planus pakeitė pandemija
Praėjusių metų vasarį Klaudija pirmą kartą išbandė jėgas aukštesnėje, iki 62 kg sveriančių kovotojų kategorijoje. Debiutas buvo sėkmingas – sportininkė turnyre Stambule (Turkija) laimėjo sidabro medalį.
K.Tvaronavičiūtė nuo šiol dalyvaus iki 62 kg sveriančių kovotojų varžybose, o atrankoje į olimpines žaidynes kovos su dar aukštesnės – iki 67 kg – svorio kategorijos sportininkėmis. „Buvome nusprendę iki olimpinės atrankos nekeisti svorio kategorijos, bet pandemija viską pakeitė,“ – pasakojo iki šiol su iki 57 kg sveriančiomis varžovėmis kovodavusi sportininkė.
Klaudija neslėpė, kad per paskutinius kelerius metus nuolatinė svorio kontrolė labai išsekindavo: „Anksčiau nebuvo tokios problemos, bet galiausiai nebeliko riebalinio sluoksnio, todėl tekdavo deginti raumenis. Į varžybas atvažiuodavau praradusi pusę to, ką pasiekdavau treniruotėse – nelikdavo nei jėgos, nei greičio, nei ištvermės.“
Tikslas tas pats – olimpiada
Beje, tokį patį sprendimą teko padaryti ir Latvijos taekwondo žvaigždei Jolantai Tarvidai. „Ramus Sofia Open“ dalyvausianti latvė taip pat užsiregistravo tarp iki 62 kg svoriančių sportininkių.
„Dabar jaučiuosi labai gerai, nes neliko varginančios rutinos mesti svorį. Artimiausio olimpinio svorio (67 kg. – Red.) net nesu pasiekusi, iki jo reiks žengti daug laiptelių, – kalbėjo K.Tvaronavičiūtė. – Problemų bus, nes nepažįstu daugumos varžovių, todėl tikrai prireiks laiko apsiprasti.“
Sportininkė sakė, kad per priverstinę pertrauką buvo kilę daug visokių minčių, juolab kad neliko nuolatinių kelionių, varžybų jaudulio. Bet pasaulį sustabdęs karantinas neprivertė kovotojos atsisakyti pagrindinio siekio: „Noriu augti, siekti aukštumų, nors laukia labai ilgas kelias. Esu pasiryžusi jį nueiti dėl olimpinės svajonės.“
